Po atostogų: ką HR bendruomenė turėtų žinoti apie darbuotojo sugrįžimą į darbą?
Atostogos padeda atsitraukti nuo darbo, atgauti energiją, skirti laiko svarbiems žmonėms, pomėgiams, kelionėms ir grįžti į kasdienybę pailsėjus. Tačiau daugeliui darbuotojų grįžimas į darbą nėra toks sklandus, kaip galėtume tikėtis. Pirmosiomis dienomis gali būti sunku susikaupti, grįžti į įprastą tempą ir psichologiškai persijungti iš poilsio į darbo ritmą. Ir tai nėra motyvacijos ar noro dirbti trūkumas. Išties, grįžimą į darbą po atostogų nagrinėjantys mokslo tyrimai rodo, kad tai – sudėtingas prisitaikymo procesas, apimantis darbuotojo emocijas, elgesį ir santykį su darbu.
Kodėl grįžimas po atostogų gali būti sudėtingas?
Atostogų metu darbuotojai laikinai atsitraukia nuo savo profesinio vaidmens. Jie nebegalvoja apie kasdienius susitikimus, projektų terminus, klientų klausimus ar el. laiškus, pasikeičia dienos ritmas. Sugrįžę po atostogų, darbuotojai vėl turi įsitraukti į savo užduotis, atnaujinti informaciją apie tai, kas įvyko jiems nesant, atkurti ryšį su kolegomis ir grįžti prie įprasto darbo tempo. Todėl pirmosios dienos po atostogų gali pareikalauti daugiau psichologinių pastangų, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Prieš keletą metų publikuotame tyrime, apklausus beveik šimtą darbuotojų, nustatyta, kad darbuotojai susiduria su ketveriopais sunkumais.
Pirmoji sunkumų grupė yra susijusi su darbu. Darbuotojams sunku vėl įsitraukti į užduotis, prisiminti, kas buvo pradėta prieš išeinant atostogų, kokie darbai liko nebaigti ir kas pasikeitė, kol jų nebuvo bei grįžti prie įprasto produktyvumo. Pripažinkime, dažnai užtenka vos poros savaičių, kad susidarytų nemažas informacijos kiekis.
Antra sunkumų grupė yra susijusi su socialiniais iššūkiais. Grįžimas į darbą po atostogų reiškia ir atnaujintą bendravimą su kolegomis, vadovais bei klientais, o tai gali būti sunku, kai po atostogų darbuotojas psichologiškai dar nėra grįžęs į darbą.
Trečia, darbuotojai patiria bendrų sunkumų, susijusių ne su konkrečiomis darbo užduotimis, bet bendru gyvenimo ritmo pasikeitimu, kai poilsį reikia pakeisti darbu. Todėl dauguma darbuotojų patiria darbo ir gyvenimo disbalansą.
Galiausiai, po atostogų darbuotojai gali jaustis laikinai praradę ryšį su savo darbu ir organizacija. Atostogų metu dirbantys žmonės atsitraukia nuo savo profesinio vaidmens ir panyra į asmeninį gyvenimą. Atostogaudami darbuotojai nėra tik projektų vadovai, buhalteriai, programuotojai, pardavėjai, vadovai ar specialistai – jie yra žmonės, kurie keliauja, ilsisi, leidžia laiką su artimaisiais, skaito knygą ar ryte geria kavą be skubėjimo. Grįžus į biurą reikia vėl atrasti profesinį Aš, kas dažnai apima elgesio, kalbėjimo, mąstymo ir net išvaizdos pokyčius. Kuo stipriau profesinis Aš skiriasi nuo asmeninio Aš, tuo sunkiau yra persijungti nuo vieno prie kito.
Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, beveik pusė darbuotojų grįžimą į darbą vertino kaip sunkų ar ypač sunkų, o jų įvardytos priežastys leidžia į grįžimą po atostogų pažvelgti ne kaip į vieną konkrečią dieną kalendoriuje (pripažinkime, dažniausia tai – pirmadienis), bet kaip į adaptacijos etapą.
Emocijos: nuo „dar noriu atostogų“ iki motyvacijos sugrįžti
Grįžimas po atostogų dažnai siejamas su vadinamuoju „post-vacation blues“ – nuotaikos pokyčiais ir nenoru grįžti į įprastą darbo rutiną. Tačiau darbuotojų patirtys nėra vien neigiamos. Viena vertus, galima jausti liūdesį dėl pasibaigusių atostogų, kita vertus, gali būti malonu sugrįžti į pažįstamą rutiną, susitikti su kolegomis ar tęsti mėgstamą projektą. Žvelgiant iš HR ar vadovų pozicijos, svarbu nedaryti išvados, kad „po atostogų darbuotojai visada būna nemotyvuoti“.
Pasak tyrimų, darbuotojai stengiasi prisitaikyti skirdami visas jėgas darbui, planuodami, sudėliodami prioritetus ir imdamiesi svarbiausių užduočių. Daliai darbuotojų padeda bendravimas su kolegomis, pasidalijimas atostogų įspūdžiais ar naujų planų kūrimas. Dalis darbuotojų, priešingai, stengiasi prasiblaškyti ir pamiršti apie darbą laisvalaikiu. Visais atvejais darbuotojai nebūna pasiruošę dirbti pilnu pajėgumu pirmąją dieną po atostogų.
Ar organizacija gali padėti darbuotojams grįžti į darbą?
Neseniai publikuotas tyrimas parodė, kad organizacijos dažniausiai nesiima jokių ypatingų veiksmų, kad padėtų darbuotojams, grįžtantiems po atostogų. Tiesą sakant, organizacijose dažnai tikimasi, kad darbuotojas grįš ir ims dirbti taip pat, kaip prieš išeidamas atostogų. Visgi, jeigu organizacija nori investuoti į darbuotojų gerovę, verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip žmonės išeina atostogų, bet ir apie tai, kaip jie sugrįžta. Jeigu darbuotojas po poilsio grįžta į chaotišką informacijos srautą, neaiškius prioritetus ir spaudimą kuo greičiau pasiekti ankstesnį tempą, jo pirmoji savaitė gali tapti ne atsigavimo, o papildomo streso laikotarpiu. Priešingai, aiškus planas, supratingas vadovas ir galimybė palaipsniui atkurti darbo ritmą gali padėti darbuotojui greičiau sugrįžti į produktyvų režimą. Ir tam nebūtinos sudėtingos HR programas ar papildomos naudos.
Pasak esamų tyrimų, pakaktų kelių labai praktiškų sprendimų:
- suteikti laiko peržiūrėti informaciją ir susiorientuoti;
- vengti susitikimų pertekliaus pirmąją dieną – šis susitarimas ypač vertingas komandose;
- užtikrinti, kad darbuotojas žinotų, kas pasikeitė jam nesant;
- aiškiai išskirti svarbiausius darbus po darbuotojo sugrįžimo;
- pasikalbėti apie prioritetus, o ne iš karto pateikti ilgą neatidėliotinų darbų sąrašą.
Tokie veiksmai nereikalauja didelių investicijų, tačiau gali sumažinti grįžimo sukeltą įtampą. Paprastai tariant, trumpas pokalbis: „Kas pasikeitė, kol tavęs nebuvo?“, „Nuo ko norėtum pradėti?“, „Kokie tavo prioritetai šią savaitę?“, „Ar yra kas nors, su kuo reikia padėti susiorientuoti?“ padeda darbuotojui susigrąžinti kontrolės jausmą ir aiškiau matyti, nuo ko pradėti.
Kaip galime padėti sau grįžti po atostogų?
Pirma, priimkime ir išgyvenkime visas emocijas. Jei po atostogų pirmadienio rytą atsidarysite kompiuterį ir pagalvosite „Aš dar nesu tam pasiruošęs“, nereikia iš karto savęs kaltinti. Gali būti, kad savo atmintyje mes vis dar vaikštome pajūriu ir tai nebūtinai reiškia mažesnį profesionalumą. Tai yra normalu.
Antra, žvelkime į grįžimą po atostogų kaip procesą. Pirmosios dienos po atostogų neturėtų būti vertinamos pagal tai, kiek darbų spėjome padaryti. Jos galėtų būti vertinamos pagal tai, kaip sėkmingai vėl atradome savo ritmą. Ir tam gali prireikti ne vienos dienos. Maža to, kolegoms grįžti į darbą gali sektis greičiau. Ir tai yra normalu.
Trečia, prisiminkime, kad atostogos skirtos ne pabėgti nuo darbo visam laikui, bet pailsėti taip, kad į darbą galėtume sugrįžti turėdami daugiau jėgų. Mokslo tyrimai rekomenduoja į darbą grįžti ketvirtadienį ar penktadienį, kad turėtume laiko lėtai sugrįžti į veiklą.
Galiausiai, prisiminkime, kad tomis dienomis, kai aktyviai psichologiškai nusiteikinėjame dirbti, patiriame daugiau teigiamų emocijų, jaučiamės labiau įgalinti veikti ir sugalvojame daugiau būdų savo ir komandos darbui pagerinti. Todėl ne tik pirmomis atostogų dienomis, bet kas rytą svarbu skirti kelias minutes ir apgalvoti būsimą darbo dieną. Tai palengvins ne tik darbo dieną ir apsaugos nuo išsekimo, bet ir padės lengviau atsiriboti ir pailsėti nuo darbų vakare bei savaitgalį.
Tad jei šiandien prie kavos puodelio dar jaučiatės šiek tiek „ne čia“ – viskas gerai. Jums reikia kelių ramių minučių ir plano, kad sugrįžimo į darbą kelionė būtų sklandesnė.
Straipsnį parengė: Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, PhD, Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė.